Keletas žodžių apie VVG.
Asociacija Molėtų rajono VVG „Keisdamiesi keičiame“ yra įsteigta 2004 metais rugsėjo 7 d. Jos sudėtyje šiuo metu yra 21 juridinis ir fizinis narys. VVG turi pirmininką ir valdybą. Valdybą sudaro 11 asmenų, išrenkamų visuotiniame susirinkime 3 metų trukmės kadencijai. Jos sudėtyje 45,45 proc. pilietinės visuomenės atstovų, 27,27 proc. verslo ir 27,27 proc. vietos valdžios atstovų. Valdybai vadovauja valdybos pirmininkas, kuris yra ir VVG pirmininkas. Vienas asmuo į valdybos sudėtį renkamas ne daugiau kaip 2 kadencijoms. Molėtų VVG valdyba atlieka ir projektų atrankos komiteto funkcijas.
Molėtų VVG yra Lietuvos vietos veiklos grupių tinklo ir Lietuvos kaimo tinklo narys.
VVG siekia iki 2023 m.:
1. Socialinės partnerystės pagrindu sukurti gyvybingą socialinio verslo sektorių ( įsteigti ne mažiau kaip 2 paslaugų centrus ir visų bendruomeninių organizacijų patalpas pritaikyti/panaudoti socialinio verslo plėtrai) bei įgalinti kaimo gyventojus labiau pasirūpinti savo gyvenimo kokybe.
2. Nuosekliai didinti jaunų žmonių vaidmenį organizuojant vietos bendruomenę ir teikiant socialinę atskirtį mažinančias paslaugas.
3. Įtraukti kaimo gyventojus bei jų interesus atstovaujančias organizacijas į regioninių produktų kūrimą ir vietos plėtrai geriau panaudoti krašto kultūros ir istorijos paveldą.
Molėtų rajone veikia 15 žemės ūkio bendrovių, 343 uždarosios akcinės bendrovės, 80 mažųjų bendrijų, 202 individualios įmonės, individualia veikla užsiima 635 verslininkai , su verslo liudijimais dirba 753 asmenys. Vystosi prekyba, statyba, medienos apdirbimas, žemės ūkis ir kaimo turizmas. Didžiausia veikianti įmonė -UAB „HODA“. Molėtų rajono savivaldybėje labiausia išvystyta plastiko pramonė – gaminami plastikiniai gaminiai – nuo įvairių namų apyvokos priemonių iki sudėtingų techninių detalių. Rajone įmonės apdoroja medieną, gamina surenkamuosius medinius statinius, padėklus, statybinius stalių ir dailidžių dirbinius, įvairius baldus. Siuvami moteriški ir vyriški drabužiai. Viena ryškiausiu ekonomikos ir ūkio sričių -turizmas. 2016 m. Molėtų rajono savivaldybėje apgyvendinimo paslaugas teikė 31 įstaiga. Jose apsistojo beveik 31 tūkst. turistų. Didžiąją dalį (92,7 proc.) apgyvendintų svečių sudarė šalies gyventojai. Molėtų rajono savivaldybėje veikė 35 kaimo turizmo sodybos, kuriose apsilankė 8,8 tūkst. turistų. Vidutiniškai vienas turistas kaimo turizmo sodybose praleido 2,28 nakvynės (šalies vidurkis – 1,91). 2017 m. sausio 1 d. duomenimis, Molėtų rajono savivaldybėje veikė 407 ūkio subjektai. Daugiausia -90 – buvo didmeninės ir mažmeninės prekybos bei variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto veikla užsiimančių ūkio subjektų. Mažiau buvo statybos (50), kita aptarnavimo veikla (38), apdirbamosios gamybos (36) veikla užsiimančių ūkio subjektų. Palyginti su 2016 m. sausio 1 d. duomenimis, veikiančių ūkio subjektų skaičius per metus savivaldybėje padidėjo 0,5 proc. 2017 m. pradžioje 60,7 proc. veikiančių ūkio subjektų turėjo iki keturių darbuotojų, 16 proc. – nuo 5 iki 9 darbuotojų, tik 3 ūkio subjektai turėjo daugiau kaip 150 darbuotojų.
VVG teritorijos duomenys
Molėtų rajono VVG teritorija apima Molėtų rajono savivaldybės teritoriją, išskyrus
savivaldybės centrą – Molėtų miestą.
Molėtų rajono VVG teritorija nuo šalies sostinės Vilniaus nutolusi apie 40 kilometrų Rytų
Aukštaitijos link, priklauso Utenos apskričiai. Molėtų rajono VVG teritorija apima 1363,01 km2 plotą. VVG atstovaujamą teritoriją sudaro 11 seniūnijų : Alantos seniūnija, Balninkų seniūnija, Čiulėnų seniūnija, Dubingių seniūnija, Giedraičių seniūnija, Joniškio seniūnija, Mindūnų seniūnija, Suginčių seniūnija, Videniškių seniūnija. Iš viso VVG teritorijai priskiriama: 5 miesteliai (Alanta, Balninkai, Dubingiai, Giedraičiai, Joniškis), 791 kaimas, 10 viensėdžių .Gyventojų tankis Molėtų rajono savivaldybėje (įskaitant Molėtų miestą), 2014 m. buvo 16,1 gyv./km2 tai 29 gyv./km2 mažiau nei šalyje. VVG teritorijoje tankumas dar mažesnis. 2017 m. pradžioje Molėtų rajono savivaldybėje gyveno 18,4 tūkst. nuolatinių gyventojų (Molėtų mieste – 5,8 tūkst.).
VVG teritorijos išskirtinumas ir identitetas ( http://pano.fotoskrydis.lt/moletai360/index.html )
Molėtų rajono VVG teritorijos tapatumą labiausiai lemia „dievo dovana“ –ežerais, vaizdingais kraštovaizdžiais ir kitais gausiais gamtos turtais pasižymintis Molėtų kraštas. Krašto tapatybę formuoja vis labiau atskleidžiamas krašto kultūros ir istorijos paveldas. Paskutiniu laikotarpiu prie krašto žinomumo vis labiau prisideda vietos valdžios vykusiai pasirinkta ir sumaniai įgyvendinama regiono rinkodara, kuri remiasi koncepcija „Čia viskas tikra”. VVG teritorijoje yra 279 ežerai, gausu vaizdingų kraštovaizdžių ir miškingų vietovių, kurios svarbios net nacionaliniu mastu ir patenka į saugomų teritorijų sąrašą. Molėtų rajono VVG teritorija nėra periferija, nes ji nėra nutolusi nuo ekonomikos ir kultūros centrų. Molėtų rajono VVG teritorija driekiasi 30 km į pietus nuo Utenos ir 40 – 60 km į šiaurę nuo Vilniaus, todėl yra ganėtinai patogi vieta poilsiauti, čia daug kas nori gyventi ir/arba investuoti. Molėtų kraštas palankus poilsiui, turizmui. Čia gausu ne tik saugomų teritorijų bet ir istorijos, kultūros objektų, tokių kaip Luokesos polinė gyvenvietė, vienintelis Europoje etnokosmologijos muziejus, Giedraičių ir Dubingių istorinės gyvenvietės, žvejybos muziejus ir pan., daugėja įrengtų dviračių takų, turistinių maršrutų. Molėtų rajonas – aktyvaus laisvalaikio traukos centras ir žvaigždžių pažinimo lyderis. Šiandien kraštas geriausiai atpažįstamas dėl Lietuvos etnokosmologijos muziejaus ir Molėtų astronomijos observatorijos. Molėtų rajonas turėdamas unikalų objektą Lietuvoje ir Europoje – Lietuvos etnokosmologijos muziejų – orientuojasi užtvirtinti savo žinomumą, kaip žvaigždžių pažinimo lyderis, taip siekdamas parodyti rajono išskirtinumą. Atitinkamai planuojama vystyti veiklas ir infrastruktūrą (važiuojantiems, einantiems, plaukiantiems, skrendantiems), kuriant aktyvias ir inovatyvias pramogas. Taip pat savivaldybė siekia skatinti vietos gyventojus ir verslininkus inicijuoti ir realizuoti idėjas paslaugų sektoriuje, sukurti aplinką, kurioje gera būti ir į kurią gera grįžti. Kraštas taip pat žinomas kaip ekologiškas ežerų kraštas, kuris neretai pavadinamas „žvejų rojumi“ ir kaip ekologinės žemdirbystės kraštas, kuriame aptinkama gausybė ekologiškos produkcijos (miško gėrybių, bičių produktų, uogų, vaisių, daržovių, žuvų, vilnos gaminių ir pan.). Rajono ūkininkai yra Lietuvos ekologinės žemdirbystės pradininkai, kurie turi ne tik įvairios gamybinės pakraipos ekologinės žemdirbystės ūkių, bet ir šios produkcijos perdirbimo galią, turi sukūrę produkcijos pardavimo kanalus ir vartotojų rinką.